Vaikštinėdamas kaime, Petriukas rado šulinį. Pažiūrėjo, o gilumas begalinis. Paėmė akmenuką, įmetė ir ėmė klausytis. Nieko nesigirdi. Įmetė didesnį akmenį. Vėl jokio garso. Pagaliau netoliese užtiko didžiulį geležinkelio bėgio gabalą. šiaip taip atitempė jį prie šulinio ir vargais negalais įvertė jį į vidų. Pasilenkė, klausosi,staiga mato, atlekia ožka. Visu greičiu atšuoliavo ir tik strykt į šulinį. Petriukas visai apstulbo. O čia ir senelė per pievelę atklibikščiuoja:
- Petriuk, ar nematei, kur mano ožkelė dingo?
- Ji ką tik įšoko į šulinį,- rodo nustebęs Petriukas.
- Kaip tai įšoko,- nesupranta senelė.- Aš juk taip stipriai ją buvau pririšusi prie geležinkelio bėgio…