Sėdi vyras tualete, steni. Eina žmona pro šalį, galvoja reikia pajuokaut ir šviesą išjungia. O vyras, kad pradėjo klykt:
- Aj aj ajjajaij!!!!!!
Žmona greit įjungia šviesą ir sako:
- Kas buvo? Kas nutiko?
Vyras:
- Galvojau, kad akys išsprogo!
Category Archives: Įvairūs anekdotai
Prisiminimai dažnai mane
Teatre vėl anšlagas
Statybose nugriuvo siena. Pačios statybinės medžiagos pradėjo aiškintis, kas kaltas? Prieina prie plytų:
- Aha! Čia jūs kaltos, kad siena nugriuvo!
- Jūs ką? Pažiūrėkit, kokios mes tvirtos!
Nueina prie smėlio:
- Aha! Tu, smėli, kaltas!
- Nu, chebra, baikit! Kuo aš čia dėtas?
Pasižiūri – o gi smėlis geras ir pakankamai daug. Eina prie cemento:
- Aha! Tu kaltas, kad siena sugriuvo!
- Ką aš?! Ką aš?! Karoče, manęs čia išvis nebuvo!
Skambutis į psichiatrinę ligoninę
Dvi draugės nusprendė praleisti vakarą kartu, be savo vyrų. Besilinksmindamos jos nusigėrė. Visiškai girtas beeinančias namo jas abi prispyrė „didelis reikalas“. Šalia buvo kapinės ir viena pasiūlė tai padaryti už kokio paminklo ar panašiai. Pirmoji moteris neturėjo kuo nusivalyti, tad nusimovė savo kelnaites, nusivalė jomis ir išmetė. O jos draugė mūvėjo gan prabangius apatinius ir nenorėjo jų sugadinti, todėl nuo šalia buvusio vainiko nutraukė didelį kaspiną ir nusivalė juo. Po to abi parėjo namo.
Kitą dieną vienos vyras skambina kitos vyrui: „Tie prakeikti draugių vakarėliai turi baigtis. Mano žmona praėjusią naktį grįžo namo be kelnaičių.“ „Tai dar nieko,“ sako kitas. „Maniškė grįžo su į užpakalį įkištu užuojautos rašteliu: Nuo visų mūsų iš gaisrinės – niekada tavęs nepamiršim!“
zivilyte^ kvieciu tave pust
Mokytoja:
- Rytoj rašysime kontrolinį, taip kad man ateitumėte visi.
Petriukas:
- O jeigu aš būsiu seksualiai išvargęs?
- Tuomet rašysi kita ranka.
Psichiatrinė ligoninė?
Gyveno vienoje šeimoje buldogas, kuris baisiausiai knarkdavo. Atėjo į svečius pas šeimininkę kartą kaimynė.
- Kaip tu gali ištvert tokį knarkimą?
- O ką bedarysi?..
- Yra senas liaudiškas būdas. Paimk kokį nors kaspinelį ir užrišk ten, na tu supranti… Turėtų nustot…
Paėmė šeimininkė seną raudoną dukters kaspiną, užrišo – tas ir nustojo knarkt. Vakare grįžta girtas kaip pėdas vyras, krenta į lova ir irgi ima knarkt. Moteriškė jau patyrus, vyrui irgi užrišo raudoną kaspinėlį.
Iš ryto pachmielnas vyras atsikelia, nueina į tuliką, ir pamato gražų raudoną kaspinėlį užrištą vietoj, kurioj jis to mažiausiai tikėjosi. Pasimetęs išeina iš tualeto, ir pamato, kad šuo irgi su kaspinu. Pasimetęs jis pakrapšto galvą ir taria buldogui:
- Aš tiksliai nepamenu kur mes su tavim vakar trankėmės, bet pirmą vietą tai tikrai laimėjom…
- Ateina mokytoja į klase ir klausia
- Vilniaus prokuratūra skelbia akciją
- Tikroji tiesa ir tikras grožis
Tikroji tiesa ir tikras grožis
- Alio… Hari, labas..
- Nu, labas…
- Klausyk, turiu bėdą, gal padėsi?
- Kokios bėdos? Babkių reikia?
- Ne, supranti, mano sūnus baigė vidurinę ir dabar nei dirba, nei mokosi. Sėdi man ant sprando….Gal galėtum jį įdarbinti pas save? Supranti, noriu, kad jis pažintų gyvenimą, taip kaip aš – dirbtų ir užsidirbtų, gerai?
- Nu bičas, kokios problemos, tegul ateina pirmadieniais, mokėsiu po 1000 žalių per mėnesį – Ne, ne tai, Hari, aš noriu, kad jis iš tikro padirbėtų, nu, paprakaituotų, pasinervintų, ot taip kaip aš pradėjau.
- Nu, gerai bičas, tegu jis ateina antradieniais ir penktadieniais – gaus po 2000 žalių per mėnesį – tinka?
- Paklausyk, Hari, aš noriu, kad jis dirbtų kasdien nuo 8 iki 5 ir gautų po 600 litų per mėnesį.
- Nu, tada sunkiai. Matai, bičas, tokį darbą norint gaut, reikia aukštąjį baigti…
- Mergužėle, ar galima jus pakviesti šokti?
- Nusiveda mergina vaikiną į laiptinę
- Vėlykos ateis labai gražiai
Vėlykos ateis labai gražiai
Kovo 1 d.
Valio mums pasiūlė gerą sutartį! Statysime dvylikos aukštų gyvenamąjį namą! Iš džiaugsmo išgėrėme dvi dėžes alaus.
Kovo 2 d.
Užsakovui nepatinka, jog baigsime tada, kai baigsime. Jis prašo konkretesnių terminu. Tamsūs žmonės užsakovai, jie visiškai neišmano šiuolaikinių technologijų.
Kovo 3 d.
Planavome terminus, išgėrėme tris dėžes alaus. Petras sako, jog darbo yra keturiems mėnesiams. Iš tiesų – aštuoniems. Užrašėme 12, nors, regis, anksčiau nei per 16 vargu ar spėsime…
Kovo 4 d.
Švenčiame pasirašę sutartį.
Kovo 5 d.
Švenčiame pasirašę sutartį.
Kovo 6 d.
Petras pardavė tuščius butelius.
Kovo 7 d.
Tęsiame išgertuves už pinigus, gautus Petrui pardavus butelius.
Kovo 8 d.
Švenčiame Moters dieną. Moterų neturime – šventės niekas negadina.
Kovo 9 d.
Bandėme prisiminti, ką vakar šventėme. Atėjo Aleksas. Sakė, jog reikėtų pradėti dirbti. Pasiuntėme jį toliau. Žaidžiame ,,Quake”.
Balandžio1 d.
Atėjo Jonas ir pasakė, jog reikia pradėti dirbti. Įdomu, ką jis nori balandžio 1-ąją apgauti?
Balandžio 2 d.
Petras sako, jog reikia pradėti dirbti. Ar jie visi susitarę? Pasirinkome vietą, aptvėrėme tvora, pakabinome ant jos spalvotus plakatus ,,Stato kompanija ,,Namų statyba” (http://www.namustatyba.lt). Patenkinti sėdime, žaidžiame ,,Quake”.
Balandžio 20 d.
Atvyko užsakovas, teiravosi, kaip sekasi. Pasodinome jį prie kompiuterio, leidome mus nugalėti. Išėjo labai patenkintas. Bet, atrodo, tikrai laikas pradėti dirbti…
Balandžio 21 d.
Svarstėme projektą. Jonas siūlo naudoti blokinę architektūrą. Petras sako, kad blokai per dideli ir blogai jungiami, viduje daug nereikalingų elementų, be to, neaišku, kokie jų viduje įtrūkimai ir lūžiai. Tvirtina, jog iš blokų stato tik lameriai. Jis nori viską statyti iš plytų, nors tai ilgiau truks. Patį radikaliausią projektą pasiūlė Aleksas. Jis girdėjo, kad Amerikoje populiaru statyti keliasdešimt medinių namukų ir sujungti juos požeminiais koridoriais. Priminėme jam, kad užsakovas prašė būtent dvylikos aukštų namo. Jis nenorėjo sutikti, stumdėsi ir draskėsi, šūkavo, kad užsakovai yra tikri stabdžiai ir jų klauso tik lameriai. Diskutuojant baigėsi alus, nutarėme pratęsti rytoj.
Balandžio 22 d.
Bandėme išspręsti klausimą žaisdami ,,Quake”. Aleksą ir jo kotedžus nugalėjome iš karto, bet Jono ir Petro vienas statys pagal savo planą, o paskui bandysime viską sujungti taip, kad
nenuvirstų.
Balandžio 23 d.
Entuziastingai pradėjome statybas.
Balandžio 30 d.
Pirmas aukštas baigtas! Parodėme užsakovui. Jis teiravosi, kodėl skirtingas kambarių lubų aukštis, kodėl iš sienų krenta plytos, o namas be laiptinės ir laipioti reikia pro langą? Paaiškinome, jog tai – negalutinė versija. Einame švęsti. Esame labai savimi patenkinti.
Gegužės 10 d.
Petras išsiblaivė pirmas ir ilgai keikėsi. Mes jau galvojome, kad Aleksas išgėrė visą alų, bet, pasirodo, dar blogiau. Pamiršome pakloti pamatus, projekte jie, žinoma, numatyti, bet aprašymus juk skaito tik lameriai…
Gegužės 11 d.
Griovėme pirmą aukštą, gaila… Kita vertus, gerai, kad nepradėjome dirbti anksčiau – tiek pastangų būtų veltui.
Liepos 7 d.
Dirbame. Petras baigia antrą aukštą, Jonas – penktą. Aleksas pastatė lifto šachtą iki devinto aukšto. Dabar ji styro virš visos konstrukcijos ir įtartinai linguoja. Laikinai parėmėme medinėmis atramomis.
Liepos 17 d.
Aleksas stato pastogę ir stogą. Kadangi viršutinių aukštų dar nėra, tai stato ant žemės. Paskui pakelsime kranu. Na, bent Aleksas tikisi, kad taip ir bus.
Rugpjūčio 13 d.
Jonas nesujungia blokų, yra didesnis nei metro tarpas. Kadangi tinkamo dydžio bloko nėra, jonas pasikvietė Petrą ir paprašė užkimšti skylę plytomis. Petras pareiškė, kad nežinant vidinės blokų ir plokščių architektūros nepavyks.
Rugpjūčio 14 d.
Sulaužėme kelias plokštes, kad Petras galėtų išsiaiškinti vidinę plokščių struktūrą. Petras keikiasi ir rėkia, kad plokščių projektuotojai – lameriai.
Rugpjūčio 17 d.
Petras užmūrijo skylę, bet likę blokai persikreipė ir iš jų styro laidai. Teko juos surišti mazgu ir pakabinti lauke. Petras apvyniojo juos izoliacine juostele ir pareiškė, kad jei nepradės lyti, bus gerai.
Rugsėjo 1 d.
Statybos kombinatas pradėjo gaminti naujesnius blokus – tvirtesnius ir su vidinėmis pertvaromis. Tačiau pagal matmenis jie neatitinka prieš tai buvusių ir yra triskart sunkesni. Jonas norėjo nugriauti viską, ką pastatėme, ir statyti iš naujų blokų. Vos jį atkalbėjome, be to, pamatas neišlaikytų tokio svorio. Įdomu, ką sau galvoja kombinato darbuotojai?
Rugsėjo 16 d.
Atbėgo Aleksas ir pasiūlė keičiamo dydžio langus. Sako, kad užsakovui labai patiks. Pasakėme jam, kad neišsišoktų.
Spalio 2 d.
Petras pastatė namą iki penkto aukšto. Jis labai savimi patenkintas. Pasakėme jam, kad jo statyta siena pasviru-si 40 laipsnių kampu. Iš pradžių jis keikėsi, rėkė, vadino mus lameriais, teigė, jog nieko nesuprantame. Vėliau nusiramino ir pažadėjo pagalvoti.
Spalio 3 d.
Atvyko užsakovas ir paklausė, kodėl siena pasvirusi. Paaiškinome jam, kad veikia Kornulio jėga. Jis mūsų išklausė ir pareiškė, kad to jis, žinoma, neišmano, tačiau kaimynų namo siena statmena, o ne pasvirusi. Velniai griebtų, nemėgstu protingų užsakovų. O Aleksas – idiotas! Leptelėjo užsakovui apie kintamo dydžio langus. Užsakovas užsidegė, pasakė, kad taip ir padarytume.
Spalio 4 d.
Paklausėme Alekso, ar dėl jo langų reikės viską griauti. Sakė, jog ne, nes esą yra tokia nedokumentuota blokų funkcija. Plytinei namo pusei tai, žinoma, negalioja.
Spalio 5 d.
Petras pripažino, kad dėl sienos kyla daug rūpesčių. Turbūt ne taip padėjo plytą, tačiau, norint nustatyti kurią, reikia patikrinti visas. Paprasčiau viską išardyti ir statyti iš naujo.
Spalio 6 d.
Bandėme įtikinti Petrą, jog visko iš plytų jis pastatyti nespės. Skaičius įrodinėjome naudodamiesi skaičiuotuvu. Petras keikėsi ir šaukė, kad skaičiuotuvą sugalvojo lameriai. Vėliau sutiko, kad viską teks statyti iš blokų, ir išėjo gerti.
Spalio 8 d.
Griovėme plytinę namo dalį, netyčia apgadinome blokinę. Dabar viskas svyruoja ir keistai traška… Parėmėme sijomis ir nutarėme pažaisti ,,Quake”.
Spalio 17 d.
Grįžo Petras, tęsiame darbus.
Lapkričio 11 d.
Švenčiame. Komunistų neturime – šventės niekas negadina.
Lapkričio 15 d.
Prisiminėme, kad mūsų kranas kelia tik iki aštunto aukšto. Išsiuntėme Joną naujo krano, o mes žaidžiame ,,Quake”. Aleksas nugalėjo Petrą! Šaunu, auga pamaina.
Lapkričio 18 d.
Grįžo Jonas, krano negavo, tačiau rado galingą ekskavatorių. Siūlo iškasti šachtą ir ten pastatyti namą -sutartyje juk neparašyta, kad namas turi būti dvylikos aukštų virš žemės paviršiaus! Vos jį atkalbėjome.
Lapkričio 25 d.
Sėdėjome ir galvojome, ką daryti su kranu. Išgėrę paskutinį butelį alaus, nusprendėme. Metėme pagrindines statybas, šalia statome keturių aukštų namą, kraną užtempsime ant jo viršaus.
Gruodžio 25 d.
Švenčiame Kalėdas. Katalikų neturime – šventės niekas negadina.
Sausio 14 d.
Nieko neprisimenu, skauda galvą. Įdomu, kurie dabar metai?!
Vasario 2 d.
Pagaliau baigėme statyti dvyliktą aukštą. Bandome pritvirtinti Alekso pasiūlytą stogą.
Vasario 3 d.
Aleksas – lameris! Stogas visą laiką krypsta Į šoną. Svarstome, ką daryti, laikinai jį parėmėme kranu.
Vasario 4 d.
Aleksas tvirtina, jog jis nekaltas, nes Jono statyta namo dalis yra keturiais metrais aukštesnė ir penkiais metrais platesnė nei Petro. Pasirodo, jie statė sienas iš skirtingų blokų. Tačiau Aleksas – kvailys, jo pasiūlytas stogas netinka nė vienam variantui. Tarp kitko, lifto šachta taip pat.
Vasario 5 d.
Šiaip taip pritvirtinome stogą. Petras sakė, kad jis laikysis, jei nesnigs.
Vasario 7 d.
Pradėjo snigti.
Vasario 10 d.
Sukurpėme stogą iš faneros, nudažėme kaip skardą. Tikėkimės, kad užsakovas nepastebės.
Vasario 11 d.
Bandėme liftą. Jis sustoja tarp aukštų, į lyginius aukštus iš jo tenka lipti keturiomis, o į nelyginius – tik pašokus. Tai reikėtų paminėti dokumentuose.
Vasario 12 d.
Liftas važiuoja labai lėtai. Petras visus keikia ir vadina lameriais.
Vasario 13 d.
Petras optimizavo liftą. Šis įsibėgėjo, pramušė stogą ir nuskrido nežinoma kryptimi. Gerai, kad stogas fanerinis, greitai suremontuosime. Tik gaila, kad lifto šachta sugriuvo… Prisiminėme, kad taip ir nepakeitėme medinių atramų į ką nors tvirtesnio. Kita vertus, laipioti laiptais sveika.
Vasario 15 d.
Vyksta apdailos darbai, kažkur dingsta tinkuotojai ir dažytojai. Susitarėme, kad atsiųstų dar.
Vasario 17 d.
Išsiaiškinome, kad dėl Jono kaltės durys nuo antro iki šešto aukšto atsidaro tik į vieną pusę. Todėl tuose aukštuose yra visi dažytojai ir tinkuotojai, nes išeiti atgal jie negali. Jonas pažadėjo viską sutvarkyti. Kol kas maitiname žmones per orlaides.
Vasario 20 d.
Aleksas pagaliau baigė savo langus, juos išbandėme. Pasirodė, kad keičiant lango dydį dūžta stiklai. Be to, pastebėjome kelis šalutinius poveikius. Pavyzdžiui, į vieno buto miegamąjį gali įvažiuoti
Moterys dažnai stengiasi nuslėpti
Sėdi dviese – paniurę, su skaudančiom galvom.
- O paskui kur mes ėjome?
- Namo.
- Na, grįžome namo…
- Ne iš karto. Iš pradžių užsukome į baldų parduotuvę.
- Taip?.. O ko? Ar aš norėjau ką nors nusipirkti… ar?
- Ką ten pirkti! Jūs norėjote nusirengti ir viską sukabinti jų spinton.
- Na?
- O jie neleido.
- Na?
- Na, ten jūsų dantis liko.
- Taip?.. (Čiupinėja.) Žiūrėk tu man! O rankove kur?
- Muziejuje.
- Ką?
- Pas juos stovėjo lova, dar carinė, ko gero. Jūs mėginote ją pasikloti.
- O kodėl visa tai mėlyna?
- Jie protokola norėjo surašyti, o jūs neleidote.
- Na, ir kas?
- Na, ir visą jų rašalą išgėrėte.
- Aha… Na, ačiū, aiškėja. (Išsitraukia iš kišenės lempučių ir balionų girliandą.) Tikriausia dar ant eglutės užlėkiau?
- Kad ne… Nūnai vasara.
- Taip?.. O čia dar raidės kažkokios… Jaučiu, spaudžia. (Ištraukia raides "GASTRO".)
- Tikriausiai reklama… Su kažkuo susiginčijote, kad jūs alpinistas.
- Koks aš alpinistas!
- Argi supaisysi? Jūs vokiškai kalbėjote.
- Vokiškai?.. Ir vokiečiai mane suprato?
- Tikriausiai… Jie irgi rusai, be to, išgėrę.
- Taip?.. O tu kas toks?
- Šiaip… Vytia.
- Vytia?.. O ką, gal mes su tavim vienoje mokykloje mokėmės?
- Ne…
- Gal drauge dirbome?
- Ne… Mes tik vakar susipažinome.
- A… Tu Kostia?
- Ne, Vytia.
- Na, gerai… Pasilinksminome, metas į darbą.
- Nereikia. Jūs metėte darbą.
- Kada?
- Vakar. Jūs užėjote pas direktorių į namus…
- Ir tu ėjai?
- Na, taip… Aš gi jums pinigų paskolinau.
- Daug?
- Keturiasdešimt rublių. Jūs juos savo draugams atidavėte.
- Kokiems draugams? Tu juos atsimeni?
- Ne… Stotyje… Jie rengėsi išvažiuoti.
- O aš – ką, juos išlydėjau?
- Aš maniau, kad jie jus išlydi. Pirma jūs įsėdote į vagoną – jie jus išbučiavo, paskui jie įsėdo – jūs visus bučiavote…
- O traukinys – kur išvažiavo?
- Taigi greitai išvažiavo…
- Na, gerai… Pabandysiu namo. (Keliasi, ištraukia raides "NOMAS".)
- Ką jums namie veikti? Žmonai pasakėte, kad išeinate pas Ziną.
- Pas kokią dar Ziną?
- Nežinau. O jūsų daiktus pernešti padėjau aš drauge su milicininku.
- Su milicininku?
- Na, kuriam jūs lopšį nuplėšėte…
- Su vaiku buvo?
- Su motociklu.
- Na, gerai, aš vis dėlto eisiu… Aš pieno turėjau nupirkti.
- Kaipgi jūs eisite?
- Ačiū, kad priglaudei. Kiek aš galiu pas tave sėdėti?!
- Pirma, jūs visai ne pas mane sėdite, o antra – kiek duos, tiek ir sėdėsite. Tai jau nebe nuo mūsų priklauso!
Kodėl Lietuvoje nevykdomos F-1 lenktynės?
Kartą anglas atvažiavo į Lietuvą ir nemoka lt kalbos Lietuvis sako: (angliškai)
-sakyk viską ką išgirsi
Eina.. vaikas spardo kamuolį į sieną ir sako:
-bumt i siena ir atgal,bumt i sieną ir atgal
eina toliau turguj bobutės:
- Už kilogramą dešros už kilogramą dešros!
paskui pamato eina pradinukas ir sako:
Susirasiu daug draugu bus labai labai smagu!
Jis buvo mafijozas ir jam reikėjo užmušti žmogų. Pagauna mentas ir sako
- Kaip tu jį užmušei?
-Bumt į sieną ir atgal bumt į sieną ir atgal
- už ką jus ji užmušėte?
- Už kilogramą dešros už kilogramą dešros!
- Viskas jus suimamas
-susirasiu daug draugų bus labai labai smagu!
- Tu gimei, kai žydėjo pavasario gėlės
- Meilė brangesnė už visus pasaulio turtus
- Meilė – tai perlas, kurį suradus
Meilė – tai perlas, kurį suradus
Susipyko senelis su senelė ir nuėjo abu miegoti. Guli lovoje, staiga senelė tik pyyrrrrrst.Senelis:
- Kas čia buvo?
Senelė:
- Spyriau kamuolį!
Senelis tik pyyrrrrst. Senelė:
- Kas čia buvo?
Senelis:
- Kamuolį atmušiau!
Senelė tik pflurrrst ir pritriedė į lovą. Senelis:
- Kas čia buvo?
Senelė:
- Smūgis į užribį. Dabar aš stosiu į vartus. Keičiamės vietom!!!
Kai ji guleėjo šalia manęs
Viena senutė sako kitai:
- Kodėl tavo ausis raudona?
- Lyginau. Kažkas skambino, norėjau pakelti ragelį, o pakėliau lygintuvą.
- Cha. O kas kitai?
- Norėjau daktarui paskambinti…
Teatre žmona kumštel
Senukas su senutė žiūri televizorių. Senutė ir sako:
- Kaip pasiilgau senų laikų, kai tu mane į pasimatymus vesdavai, o paskui namo palydėdavai…
- Jo, geri laikai buvo… – prismena senukas.
- Žinai, galim suvaidinti. Tu lauki už durų ir kur nors nusivedi, gerai? – sako senutė.
- Gerai!
Išeina į lauką laukti senutės. Laukia laukia, viena valanda praėjo, jau dvi praėjo… Nusprendė nueit ir pasižiūrėt, kas atsitiko. Pareina, o gi žiūri bobutė televizorių spokso!
- Tai ką, jau pamiršai, sena boba, kad tave į pasimatymą vedu??? – supyko senukas.
- O manęs mama neišleido…- svajingai atkerta senutė.
Kramtomoje gumoje yra kaučiuko
Budi farai savo rajone, vaikštinėja ir staiga mato – vyras pasikoręs ant medžio. Galvoja, kam mums tos problemos ir perkabina vyrą kitame rajone. O ten budi du farai, vaikštinėja ir staiga mato – vyras pasikoręs ant medžio. Vienas kitam ir sako:
- Žiurėk, jis vėl čia kabo…!
Boksas puikus sportas
Troleibusas prikimštas vyrų. Įlipa bobulytė su maišu.
- Atsargiai berniukai, saugokit kiaušinius.
Vienas atsisuka ir sako:
- Tai ką, bobulyt, į pilną troleibusą su kiaušinių maišu įlipote?
- Tai vat, kad mano maiše ne kiaušiniai, o vinys.
Gaila, kad jūs nebuvote
Sėdi senis ir senelė, žiūri vienas į kitą. Sėdi pusvalandį, valandą. Staiga senelis:
- Velnias, užmiršau akinius!


















