Kas toji meilė? Iš kur ji kyla? Ar tai tik jausmas? Ar kas daugiau?…
Daug klausimų kyla pagalvojus apie meilę, bet nei vienas šio jausmo negali tiksliai nupasakoti, nei vienas nemoka to apibūdinti. Argi galima paaiškinti patį šilčiausią, patį maloniausią jausmą, kuris kyla mūsų širdyse? Tai lyg plazdantys drugeliai mūsų kūnuose.
Apie meilę parašyta daug eilių, sukurta daug dainų. Nuo neatmenamų laikų kavalieriai mylimom damom dainuodavo serenadas, kuriomis buvo išreiškiamas ypatingas dėmesys. Dažniausiai meilės įkvėpti rašytojai ir poetai parašė savo geriausius romanus ir posmus, dailininkai nutapė gražiausius paveikslus, kompozitoriai sukūrė nuostabiausias melodijas…
Meilė būna įvairi. Galima mylėti ne tik žmogų, bet ir Gimtąjį kraštą, žemę, gamtą, augalus ir gyvūnus. Yra žmonių, kuriems šį nuostabų jausmą įžiebia gamta. Vaikštinėdami miškais ar pievomis, jie gali apmastyti kas yra ne taip, išsipasakoti savo rūpesčius, pasidalinti džiaugsmais. Nors augalai ir nemoka kalbėti, tačiau jie išklauso nusiminusį ar laimingą pakeleivį. Be abejo, galime mylėti ir savo augintinius, kurie mums kartais būna brangesni ir už kai kuriuos žmones.
Be meilės neįsivaizduoju gyvenimo. Manau, jeigu nebūtų meilės, tai būtų be galo sunku, aplink visus žmones vyrautų tik bloga nuotaika, agresyvumas, pyktis. Deja, būna ir nelaimingų meilių, kai pamilsti žmogų, kuris tave labai įskaudina. Tai sukelia kančias, nesantaiką, nusivylimą meile, o silpną, nestabilios psichikos žmogų gali privesti net iki savižudybės. Aš pati šiuo metu esu įsimylėjusi labai mielą, linksmą žmogutį, bet jei atsitiktų taip, kad likčiau jo įskaudinta, vis tiek niekada neišdrįsčiau su savimi taip pasielgti. Juk gyvenimas tuo nesibaigia, o ir tas, kuris skaudina, jokiu būdu nėra vertas mano gyvybės ir mano artimųjų skausmo.
Žinoma, įsimylėję ne visada patiriame vien džiaugsmą, palaimą, matome vien ryškių spalvų kupiną pasaulį. Mylint kyla ir daugybė pykčių, nesutarimų, ašarų ir pavydo. Bet juk tik tuomet pajunti susitaikymo nuostabias akimirkas, tik tuomet gali pažinti tikrąjį laimės skonį. Jeigu gyvenime nebūtų jokio liūdesio, tai mes nepažinotume ir džiaugsmo. Be to, geriau lieti ašaras dėl meilės, nei vien dėl to, jog esi vienišas ir neturi mylimo žmogaus šalia.
Iš tikrųjų visad norėjau, kad visi būtų laimingi ir patirtų pirmąją meilę, nes tai yra nuostabiausias jausmas. Linkiu visiems pajusti, kas yra tikroji meilė, kuri ateina tik kartą gyvenime ir išlieka širdyje iki mirties. Tegul meilė pakeičia kiekvieno mūsų gyvenimą į gerąją pusę, pripildo jį įvairių spalvų, žavingų susitikimo su mylimu žmogum akimirkų. Lai meilėje būna kuo mažiau skausmo ar išdavysčių ir kuo daugiau laimės bei džiaugsmo valandų. O mylint niekuomet gyvenimas netampa nuobodus. Taip atsitinka tik tada, kai širdyje nebelieka meilės.
