Einam kartu per žemės akmenuotą kelią, -
Ne kartą plovė ašaros akis,
Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla,
Ir plaka nerami širdis.
Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja
Tarytum paukščiai į šiltus kraštus,
Naujų jėgų jie dovanoja.
O dienos verčia štai naujus lapus …
Tegul jos būna saulėtos ir šviesios
Be debesėlių, be pilkų audrų
Ir laimė ranką Jums išties
Eis su Jumis gyvenimo keliu.