Atleisk man mama,
Kad per greit užaugau,
Kad vis rečiau beužsuku namo,
Ateiki mama į vaikystės lauką
Iš ten ir aš į svajones bridau.
Ir kaspiną įrisk į plaukus,
Kad dovanu nupirkčiau tau.
Ateiki mama, kai išskridę gulbės
Mums plunksnas atminčiai numes.
Ir mes lyg paukščiai grįšime apstulbę
Vos atpažinę byrančias vyšnias.
Ateiki mama, kai kiti nelaukia,
Nes užaugę mes tavi vaikai.
Kodėl sugrįžus į vaikystės lauką
Ir vėlei mama, slapčiomis verkei.