Visatos paslaptį tu įsčiose nešioji
Visatos paslaptį tu įsčiose nešioji,
gyvybę dulkei suteiki,
karai tik tau vienai nuolankūs,
ir tik tavo grožis kursto juos.
Tu paslaptis.
Rožių aromato, gėlių nektaro,
saldumo prisotinta.
Būk, gyvuok, tik neišnyk,
nes be tavęs, nuostabioji,
išnyks paslaptis, ramybė, išmintis.
- Čiukčius atveda sūnų pas gydytoją
- Policininkė keliukė reguliuja eismą
- Žaidė kartą vyrukas su žmona golfą
- Mes visuomet vaikai
- Ateina blondinė į seksšopą
- kaip galima prisijungi i irc
- Petriuk, – klausia mokytojas
- Oh, Tu, moterie gražioji
- Kvėpuok vėju, kad galėtum
- Karo pabaigoje Hitleris kreipėsi Miulerį




