Brangusis, juk ant šito suoliuko praėjusį pavasarį
mudu pirmą kartą susipažinome ir prisipažinome,
kad vienas kitą mylime..Ak, atleisk! Tai buvai ne tu…
-Tai buvau aš..Tiktai čia buvai ne tu, o kita..
Tad pakelkime taures už tai, kad laikai mainos,
Mes senstame, tik meilė lieka amžina.
Uošvė žentui:
- Žinai, brangusis, sukis kaip nori, bet noriu, kad mane palaidotum Kremliaus sienoje.
Kitą dieną žentas:
- Štai, brangi uošve, sukis kaip nori, bet laidotuvės šiandien antrą nulis nulis.
- Brangusis, greitai mes būsime trise…
- Oi, aš toks laimingas, tu nuostabi!
- Tai puiku, kad tu patenkintas. Tiesgio aš norėjau pasakyti, kad ryt pas mus gyventi atvažiuoja mano mama…
Sveikinu, tave, brangusis!
Ir kokioj šaly bebūsi-
Neužmirški tu margučių,
Prisirinki dar žibučių
Ir pirmyn pas savo fėją!
Juk Velykos jau artėja!
Žmona sako vyrui:
- Žinai, brangusis, virtuvėje skraido uodas, gal nueitum ir užmuštum.
Vyras nueina virtuvėn. Po kurio laiko pasigirsta dūžtančių indų skambesys, krentančių puodų žvangesys ir lūžtančių baldų traškėjimas.
Pagaliau iš virtuvės išlenda visas susivėlęs ir šlapias nuo prakaito "žudikas":
-Na, užmušti tai neužmušiau, bet sveikatos jis daug prarado.
Žmona klausia vyro:
- Ar kalbėjaisi, brangusis, su tuo žmogumi, kuris tavo uošvę skęstančią iš upės ištraukė?
- Taip, kalbėjau. Tas vyrukas buvo atėjęs ir atsiprašė.
