Išaušo rytas jubiliejaus. Greit saulė atrakins vartus. Ir visos gėlės spalvas lieja, Kad jis išliktų nuostabus. Kad laime žėrintys šaltiniai Pasiektų džiaugsmo upelius, Kad rasos tyros, krištolinės Bučiuotų žiedlapius švelnius! O jie, prie skruostų prisiglaudę, Pajutę virpėsi širdies, Viliotų žengt į erą nauja, Kur gėrio upės išsilies… Kur praeitis giliai nuskendus Negrįš pro tiltus užmaršties. Džiaugsminga šypsena ant veido Ir rankos sveikinti išsities: Tegu Tavieji jubiliejai žiedais pavasariu praskrieja!
